Išmėginimų audroje... :)

Kas atsimena ta puikia grazia pora kuri taip norejo buti kartu ir susituoke...kaip graziai prasidejo ju pradzia..bet kaip zinome kelio pradzia nera kelio galas o dabar yra vidurys...musu santikiai su zmona labai suprastejo, mes bebendraujame tik kaip brolis ir sese, na gal net tik kaip draugai, o gal kaip priesai...sunku apibudinti tokius santikius,bet musu mintis dbr sukasi tik apie skyrybas..as ju nenoriu bet zmona vis kalba kad ju nori..kas kaltas.. gal tai kad ji nuejo nuo Dievo, gal tai kad per mazai jai kaip moteriai demesio, gal tai kad neperejom i sekmininku baznycia kaip buvo mum parodyta per pranašyste...gal...gal... vienas dalykas kalti abudu...bet taip sirdis dejuoja kai prisimena viska kas buvo gera ir tas svajones, buti kartu, pagimdyti vaiku, buti ŠEIMA...tai taip norisi to širdis...o gal dar vis tai imanoma...nzn.. jau nebera tarp musu nei aistros nei meiles, kas mumis dar sieja...ar mes jau nebeesame tas vienas kunas kuri sujunge Dievas as nzn.. zinau tik tiek siuo metu mano gyvenimas atrodytu yra labai sunkus, daug rupesčių ir nemalonumu...bet...aš esu laimingas :) laimingas jus gal paklausyte?! Atsakysiu taip, esu laimingass, nes as nepraradau to kas svarbiausia, nepraradau to dziaugsmo, o mano dziaugsmas tame akd mano vardas irasytas Gyvenimo knygoje...mano viltis tame kad as busiu viena diena ten kur yra mano Isganytojas gelbetojas Jezus! Ten nebus nei skausmo nei asaru, ten mes be paliovos Šlovinsim JI ir džiaugsimės Jo artume. Todėl yra ir gera kai išmėginimai ir ramu širdyje. Tad kai pajunti ši džiaugsma kuris nenutrunka niekada, tai galvoji, kodel kiti ieško šito džiaugsmo kitur...juk viskas taip paprasta patikėk savo gyvenima Dievui ir turėsi džiaugsma ir busi palaimintas!!!!